Hechos 13 - Manityanati TupaxAxti Saulo chepeti Bernabé 1 Axɨpekuma axɨmanuma ikokoromati Jesús au Antioquía, abomaintyo axɨbama profetas ichepe axɨbama manunekanama: axti Bernabé, axti Simón, (axti naki nɨrixhtityo “kɨbɨsiti”), axti Lucio auki Cirene, axti Manahén, naki sunaunti ichepeti Herodes naki yɨriabuxti tɨkañe au Galilea, axtityo Saulo. 2 Taman nanenes amonkoma meaboma ɨmoti Yɨriabux, champɨityo axtɨ basoma axti Espíritu Santo nanti ɨmoma: “Apiñasama pese axti Bernabé ichepeti Saulo, ɨmo axɨmanu yachɨkoboiboma sobi.” 3 Naukiche chauki axɨmanu neankaxɨma, iñatama ne'esɨma ityama. Auki bakɨpuruma tato ɨmoma. Manunekakax au Chipre 4 Ui noñemaxti Espíritu Santo, axti Bernabé ichepeti Saulo sɨromatɨ au Seleucia, aukimanu sɨromatɨ isuki tux au Chipre. 5 Naukiche tiñataimia au Salamina, manunekanama nuraxti Tupax au axɨmanio sinagoga nesaxɨma axɨmanuma judíos. Anankatityo Kuan chepema. 6 Sɨromatɨ au nanaiña axɨmanu kɨx iñataimia au Pafos, tabɨkoti uimia tamanti judío naki ane nipiakati, taruku ñapantuxti nɨrixhti Barjesús. 7 Axti maniki ane nipiakati anankati ichepeti yɨriabux Sergio Paulo. Naki yɨriabux taruku ñapanaunkuxti. Bakɨpuruti iyoti Bernabé ichepeti Saulo, ityopiki xhanxti onkoiti nuraxti Tupax. 8 Tapɨti maniki ane nipiakati, nɨrixhti auki griego Elimas, chuxiampɨ ɨmoti axtɨ ikokotati nuraxti Tupax maniki yɨriabux. 9 Auki axti Saulo, nɨrixhtityo Pablo, ui noñemaxti Espíritu Santo, sɨsioti astayotitɨ nuxia ɨmoti 10 nanti ɨmoti: –¡Axɨkɨ taruku napantu, chuxiampɨ nasɨboriki, aɨtoxti chobores, chuxiampɨ aemo axɨna uxia mapanaunkux! ¿Auiki naka chɨbesɨropɨ axɨba nikutubiuxti Yɨriabux? 11 Kaɨma uiti Yɨriabux atakisɨrɨka: sɨsiokɨ asupuka chastaipɨ sux ñome axɨba mantukubatai naneneka. Isiukai axti Elimas sɨsio tomikianene au nastaxti, auki bapacheroti tyupekuti naki uiche aipiasuruti. 12 Axti maniki yɨriabux, naukiche astaiti axɨna sane ikokotati, taruku nikɨtobɨxti ui axɨna manunekakax kɨtɨpɨti Yɨriabux Jesús. Manunekakax au Antioquía autyo Pisidia 13 Axti Pablo chepe axɨmanuma amonkoma chepeti sɨromatɨ auki Pafos niyɨkɨxɨma ɨmo Perge, au axɨmanu kɨx Panfilia. Tapɨti Kuan onkonoma uiti basɨkɨbɨkoti tato au Jerusalén. 14 Auki Perge sɨromatɨ au Antioquía au axɨmanu kɨx Pisidia. Sɨromatɨpo au sinagoga au axɨmanu nanenes sabaru akamanu atɨmoma. 15 Naukiche astaimia axɨmanu Nikorox ɨmo bakɨpukux uiti Moisés axɨmanuintyo ui axɨbama profetas, axɨmanuma mayɨriabuka auki axɨmanu sinagoga namatɨ ɨmoma: –Masarukityaiki, axtɨ ane apanunekatabo ɨmoma axɨbama aboma auna, amukanaño. 16 Auki atɨraiti Pablo, ui ne'esti nanti ɨmoma nauki etayoimia, nanti sane: –Amonsapesio, axaño axɨbama auki Israel, axañointyo axɨbama apanaunka ɨmoti Tupax auki kiatax kɨx. 17 Naki Tupax ɨmoma axɨbama auki Israel, takɨmanaunkunuma tɨkañe uiti axɨbama uyaɨtaiki. Yarusɨrɨx nɨrixhimia uiti naukiche po'osomainki au kiatax kɨx au Egipto, auki taesɨburuma uiti auki axɨmanu kɨx. 18 Axti Tupax asaratitɨ tyakuma ñome cuarenta naskɨbeka kauta axɨmanu champɨ sɨborikixh, 19 mokoiño uiti siete manityakaka au axɨmanu kɨx Canaán, toxio uiti ɨmoma axɨmanu nikɨxɨma. 20 Nanaiña axɨna sane sɨsio ñome cuatrocientos cincuenta naskɨbeka, toxio uiti ɨmoma axɨbama uiche asaraimia axɨna uxia pɨnanaki axɨna chuxiampɨ chepe niyekixhti profeta Samuel. 21 Auki mankioma tamanti yarusɨrɨx yɨriabux ɨmoma, toxioti Saúl uiti Tupax ɨmoma, aɨtoxti Quis, naki nityakɨbaɨtuxti Benjamín, ñome cuarenta naskɨbeka. 22 Auki kaɨburuti Saúl uiti, maniki yɨriabux sɨroti David ityoboti, naki kɨtɨpɨche nanti: ‘Tabɨkoti sobi David, aɨtoxti Kiosen, axti naki ñoñɨnx uxia nisɨborikixhti au niyasata, tyopikik isamutenti nanaiña nixhakɨpuku ɨmoti.’ 23 Tamanti axɨpekukimia axɨmanuma nityakɨbaɨtuxti David tyonenti Jesús, naki bakɨpukux ɨmoti uiti Tupax, nauki ataesɨbuma eanaki nomɨnantɨ axɨbama auki Israel, takana axɨna nuraxti tɨkañe. 24 Kɨmenu niyekixhti Jesús, axti Kuan Bautixhta urapoiti nuraxti Tupax sukarɨ namanaiña axɨbama auki Israel, nanti ɨmoma nauki ɨrimia nauki sane ayematɨ tato esati Tupax. 25 Naukiche tɨsaimia nityakɨru nisɨborikixhti Kuan, nanti: ‘Axɨñɨ chityonentipɨ maniki au napakionko. Kuatatiki xhopɨrɨkɨñɨ ñana tamanti chɨsamamekanapɨ iñemo isokisɨnanio ne'e nipopetakixhti ipopekiti.’ 26 “Masarukityaiki, aɨtoxti Abraham, axañointyo axɨbama auki kiatax kɨx apakionkaño iyoti Tupax: axɨna nuraxti Tupax tyone axɨna uiche aikiaɨburu oñɨ eanaki nomɨnantɨ. 27 Axɨbama po'osoma au Jerusalén chepe axɨbama ɨriatuxɨma, chisuputarapɨmati Jesús, chiyebopityo uimia nuraxɨma axɨbama profetas, axɨba astaimia nanaiña naneneka sabaru ubau sinagoga. Isamutema, sane naukiche aityabairomati Jesús. 28 Chɨtabɨkopɨ uimia nipɨnatenti ityopikiche aityabairomati, ñankitioma pɨnanakiti Pilato nauki uiti aityabairoti. 29 Naukiche tisamutema nanaiña axɨna korobo iku Nikorox kɨtɨpɨti, kaɨburuti uimia kɨtɨpɨki kurusɨx auki sɨroti kɨtu uimia. 30 Tapɨti sɨborikoti tato uiti Tupax. 31 Ityusiankanatiyɨ Jesús sukarɨma namanaiña axɨbama yebomatɨ ichepeti auki Galilea au Jerusalén, tyonema axɨbama kaɨma uiche uraboimia sukarɨ namanaiña. 32 Axɨsomɨ kaɨma suburapoi ausukarɨ axɨba omixhia manityakax, axɨna urapoiti Tupax tɨkañe sukarɨma axɨbama uyaɨtaiki. 33 Chauki tɨtoxio uiti oemo axɨbama aɨtoxti, isamutenti naukiche sɨborikoti tato Jesús uiti, sane takana axɨmanu korobo iku Salmo segundo: ‘Axɨkɨ Isaɨkɨ, ityopiki one asɨborikia sobi.’ 34 Axti Tupax chauki tɨnanti ta sɨborikoti tato uiti tapɨ mameso nikɨtɨpɨxti, sane nantɨ iku Nikorox: ‘Isamukio axɨba bokurusɨo ñemanauntu tɨkañe nisura ɨmoti David.’ 35 Saneityo nantɨ au kiatax Salmo: ‘Tapɨ aicheta amameso nikɨtɨpɨxti naki baserebioti aemo, naki champɨ nomɨnantɨ uiti.’ 36 Ñemanauntu, axti David baserebioti tɨkañe ɨmo axɨmanuma po'oso auki axɨmanio naskɨbeka naukiche sɨborikotiki, takana axɨna yakɨpukuxti Tupax ɨmoti. Auki koiñoti, sɨroti kɨtu petaku axɨmanuma yaɨtoti, auki nikɨtɨpɨxti mameso. 37 Tapɨ nikɨtɨpɨxti maniki sɨborikoti tato uiti Tupax chɨmamesopɨ. 38 Atusinau aume masarukityaiki, uiti Jesús moximiakana tato axɨba nomɨnantɨ osoi. 39 Namanaiña axɨbama ikokoromati moximiakana tato nomɨnantɨ uimia, ɨmo axɨbama champɨ maximiakatax ɨmoma ui nɨriakaxti Moisés tɨkañe. 40 Amasasai nuxia, tapɨ kuatɨ aume axɨmanio ikonomotama axɨmanuma profetas tɨkañe: 41 ‘Amasasatɨ, axaño axɨbama champɨti uxia aume, aukɨtobɨɨ tapɨ abasikia auna. Tyopiki au axɨmanio naneneka aume ñana isamukio ausukarɨ axɨba chapikokokiompɨ, axtɨ anati naki uiche uraboiti ausukarɨ.’ ” 42 Naukiche axti Pablo chepe axɨmanuma makiataka tɨniyɨkɨxɨma auki sinagoga, ñankitioma pɨnanakimia nauki anityama tatityo kɨtɨpɨ axɨna sane au kiatax nanenes sabaru. 43 Naukiche tɨchauki ñanunekakaxɨma au sinagoga, sɨrɨmanama axɨmanuma judíos takanaintyo axɨmanuma ikokotama axɨmanu judaísmo sɨromatɨ isiuti Pablo ichepeti Bernabé. Axɨma makuansomokonoma ɨmoma nauki onkomatɨ nantax ɨmoti Tupax. 44 Au axɨmanu kiatax sabaru, tɨsaipɨ namanaiña iyoberabaramakɨ axɨmanuma po'oso nauki onsaperioma nuraxti Yɨriabux. 45 Naukiche axɨmanuma judíos astaimia sɨrɨmanama oberabarama, kuatɨ kiatax ñakionkoxɨma ɨnantɨ ɨmoma, sane naukiche tɨborikoma uratokioma ɨmoti Pablo. 46 Auki axti Bernabé ichepeti Pablo champɨ nixhukuxɨma anityama, aiñumuma nuraxɨma: –Tyone axɨna supachɨkoi nauki kusɨrɨbo suburaboi ausukarɨ axɨna nuraxti Tupax, aume axɨbama judíos. Axaño chauxiankapɨ apasuriu axɨna ausɨborikibo champɨ nityakɨrux, kaɨma somekatɨ esa axɨbama chɨtɨpɨ judíos. 47 Tyopiki sane yakɨpukuxti Yɨriabux suiñemo, nanti sane: ‘Iñakɨ takana basarux ɨmo axɨbama chɨriopɨma, nauki aɨrotɨ uraboi sukarɨma kausane ataesɨbuma eanaki nomɨnantɨ namanaiña axɨbama ikuki axɨna kɨx.’ 48 Naukiche onkoimia axɨna sane axɨmanuma chɨtɨpɨ judíos pukɨnuñama nuxia uixh, auki namatɨ ta uxia axɨna nuraxti Yɨriabux. Namanaiña ikokotama axɨmanuma tɨsamamekanama nauki aye uimia axɨna champɨ nityakɨru nisɨborikixhimia. 49 Sane urapoimia nuraxti Tupax au nanaiña axɨmanio poka au axɨmanu kɨx. 50 Tapɨ axɨmanuma judíos manityanama yupu axɨmanio paɨka axɨba taruku niyupukɨrux tyaku makiataka, manityanamaintyo aɨbu mayɨriabuka auki axɨmanio poka, auki tɨborikoma uimia makiataka nauki atɨborimia ɨmoti Pablo chepeti Bernabé, nauki tapɨ sɨsioma au axɨmanu nikɨxɨma. 51 Auki axɨma ikɨtobitama kɨtox ipopekimia nauki atusi ɨmo axɨmanuma po'oso ta ane nipɨnatema. Auki sɨromatɨ au Iconio. 52 Tapɨ axɨmanuma ikokoromati Jesús, taruku nipukɨnunkuxɨma, ityopiki anati Espíritu Santo au nausasɨxɨma. |
Nuevo Testamento en Chiquitano © Sociedad Bíblica Boliviana 2002.
Bolivian Bible Society