Biblia Todo Logo
Bìoball air-loidhne

- Sanasan -

Uñedye' 27 - Tsimane


Ayoꞌ Festo jajutiti muꞌ Pablo Romaĉan

1 Aty yíyaꞌ in paj qui Italiave jịjcaij tsun. Pablo judyeyaꞌ yoctyiꞌ ĉärꞌtactyiꞌ in soꞌmac väc̣häꞌtyitytyiꞌyaꞌ ayoꞌ in, Julio tịj muꞌ, paj qui muꞌ ĉọjcacsi. Väc̣häꞌtyitysiꞌ ñurumꞌ muꞌsimꞌ Julio tịj mọꞌ: ayoꞌsiꞌ mujuꞌchatysimꞌ, meꞌ jịꞌtiꞌeꞌ mọꞌ.

2 Muꞌyaꞌ bijti tsun marĉantyiꞌcheꞌ covamba, Adramitioyaty muꞌ covamba, aty sactity raꞌ Asiavesĉan bäꞌyedyeꞌ in. Chimeꞌ penꞌdyetun tsun muꞌ Aristarco, Tesalónicaĉantyiꞌ muꞌ muntyiꞌ, mọꞌ Macedoniaĉansiꞌ bäꞌyedyeꞌ. Muꞌyaꞌ tacti tsun.

3 Nojno mạyedyeꞌ Sidónyaꞌ venjoij tsun, muꞌyaꞌ sojquiti tsun. Muꞌ väc̣häꞌtyitytyiꞌ ayoꞌ Julio anic jämꞌjajiti muꞌ Pablotum, yi muꞌ paj qui sóbaqui penꞌdyeꞌyaꞌ muꞌ. Muꞌin nọ́tyete in jedyeꞌ jedyeꞌ chuc jemoñeꞌ muꞌ.

4 Quivij miꞌi tsun, muꞌ na tyiꞌmu vaꞌquiquin tsun, chịꞌve jịjijcayin tsun, muꞌve qui tyeij tsun Chipreve, mọꞌ ñutsjityin tsun.

5 Jẹjcaiꞌ qui miꞌi tsun, cajñeꞌ tsun mọꞌ Cilicia judyeyaꞌ Panfilia, chäjämꞌ Mirayaꞌ venjoij tsun, Liciasĉansiꞌ bäꞌyedyeꞌ, muꞌyaꞌ q̂uinꞌdyemꞌ sojquiti tsun, p̂aiꞌjoij muꞌyaꞌ tsun.

6 Muꞌ väc̣häꞌtyitytyiꞌ ayoꞌ yoctyiꞌ muꞌyaꞌ dạcte covamba, Alejandríayaty muꞌ, Italiave raꞌ jịjcaijtyiꞌ. Muꞌcheꞌ qui jiꞌbijtyin tsun, tacti qui tsun.

7 Jäjämꞌtum meꞌquejĉoij tsun daiꞌ mạyedyeꞌ, ñịbeꞌtum miꞌi tsun ĉaĉaij na vaꞌquiquin rocjin tyiꞌmu tsun, ñịbeꞌtum chaꞌsheꞌ tsun mọꞌ bäꞌyedyeꞌ Gnido. Jam méquiꞌ chụiꞌ tyeij tsun, meꞌdyes qui quic̣henꞌ mọꞌ jac Salmón, muꞌve quiꞌ tyeij tsun chịꞌve jịjijcayin tsun cọijti tsun mọꞌ poc̣hoꞌ Creta.

8 Yejĉoij chịꞌve tyeij tsun ñịbeꞌquejĉoij tsun, chäjämꞌ venjoij muꞌyaꞌ tsun Jämꞌsiꞌ Sojquitidyeꞌyaꞌ, jeꞌ mọꞌyaꞌ in, c̣hẹiꞌyaꞌ yocsiꞌ mọꞌ bäꞌyedyeꞌ Lasea.

9 Men muꞌyaꞌ tsun, jiꞌmoñeꞌ tupudyeꞌ miꞌedyes covambacheꞌ tsun, jäꞌmijdye venchuiꞌ tupudyeꞌ tyiꞌmus. Mọꞌdyes qui muꞌ Pablo jéyacsi:

10 —Yụ raꞌ jéyac miꞌin q̂uinꞌ, yụ cạveꞌ anic tsäquiꞌ miꞌejaꞌyaꞌ. Yejĉojaꞌ jụijyaꞌ tsun pechjaꞌ raꞌ, moñi raꞌ covamba judyeyaꞌ cạcdyeꞌ tsun, tupuj raꞌ pechjaꞌ —jéyacsi Pablo.

11 Muꞌ na väc̣häꞌtyitytyiꞌ ayoꞌ yoc muꞌ dyijyi, jam muꞌ seꞌvepte p̂eyacdyeꞌ Pablos, muꞌ mọmoꞌ seꞌvete muꞌ aꞌtumtyiꞌ covamba judyeyaꞌ muꞌ bächätety.

12 Mọꞌ qui sojquitidyeꞌ aꞌc̣hiiꞌ mọꞌyaꞌ jam jämꞌsiꞌ paj qui jiꞌcajnacdyes tsịvuꞌvudyes tupudyemꞌ. Mọꞌdyes arajdye tas covambaĉantyiꞌ in jam mạꞌjeꞌ tacyaꞌ muꞌyaꞌ in, yi in: "Damꞌdye jämꞌ jiijjaꞌ mọmoꞌ, Feniceyaꞌ jịjcajaꞌ tupuj jụijyaꞌ tsun, muꞌyaꞌ raꞌ jiꞌjiijjaꞌ tupudyeꞌ tsịvuꞌvudyes", yi in. Fenice chimeꞌ Cretaĉansiꞌ bäꞌyedyeꞌ mọꞌyaꞌ jämꞌ covambadyes sojquitidyeꞌ, mọꞌyaꞌ ñucjeĉunꞌtes tyiꞌmu, ĉaĉaij na yocvetaque buꞌyi jam jijtuijve tyiꞌmu.


Atsij tsäquiꞌtyity tyiꞌmu

13 Muꞌ na tyiꞌmu mụ́yidyemꞌ fujuꞌjuij jätisve jäjämꞌtum, mọꞌdyes qui tichaĉan in mọꞌ jiꞌdyäcaquis covambas, chat qui sacti in jeñej raꞌ tupujtyeꞌ chaꞌsheꞌ Fenice ĉúti in, chịꞌve tyeij muꞌyaꞌ in mọꞌ Creta.

14 Jambiꞌ junꞌsiꞌ jịjcaij tsun shupqueti vatyquej tsäquiꞌtyity tyiꞌmu, rep tŝútyin tsun,

15 chidac tacbajte covamba. Mijam qui junꞌ chụiꞌ tyeij tsun, farajjete qui covamba tsun, ĉụiꞌ quimꞌ jácati tyiꞌmu.

16 Muvetaque qui tyeij tsun miquis mọꞌ poc̣hoꞌ Cauda. Mọꞌ ñutschute tyiꞌmu damꞌ, muꞌve ñịbeꞌtum bijbajte tsun muꞌ miquity covamba c̣honꞌdyety,

17 därtyiꞌcheꞌ jịjcaban. Vitsiꞌcac yụꞌbajte tsun minacdyeꞌyaꞌ muꞌ covamba, tupuj qui dyichjetyete tyiꞌmu. Dyijyi qui tsun: "Areꞌĉa tyiꞌmu vaꞌquicsinꞌ tsun Sirte, tịj muꞌ jámansiꞌ", yi tsun. Chat qui vaꞌquequeꞌ in yiris nomajchuquis ojñiꞌ paj qui jam fer miꞌi covamba.

18 Nojno mạyedyeꞌ yejĉoij fer tyiꞌmu. Muꞌin muꞌcheꞌ carijtaquity in tiyacchuiꞌ vaꞌquequeꞌ in cạcdyeꞌ muꞌin.

19 Yocsiꞌ mạyedyeꞌ ĉụiꞌsiꞌyaꞌ un muꞌin vaꞌcajquiqui in pạrej covambas jedyeꞌ muꞌin, paj qui cheꞌyeban in.

20 Daiꞌ mạyedyeꞌ yejĉoij muꞌ tyiꞌmu fer fujuꞌjuij, mijam junꞌ jorojĉan muꞌ tsun mijam ọ́rotaꞌ, jeñej raꞌ jam c̣hoñi ĉúti tsun.

21 Meꞌquiꞌ jam damꞌjeꞌ jedyeꞌ tsun. Chat qui muꞌ Pablo sacyi jéyacsi: —¿Junꞌ dash jam mạꞌjeꞌ seꞌvibutiĉaꞌ p̂eyacdyeꞌ yụs miꞌin, yi jéyac yụ jiquej? Ĉụiꞌ yacchujaꞌ Creta tsun, yojdyemꞌ q̂uinꞌ cạvejaꞌ u.

22 Meꞌ tsanꞌ meꞌ yụ qui namꞌ jéyac: sóñiꞌyejamꞌ, jam raꞌ yirity säñi miꞌin, uts raꞌ covamba pechtaĉaꞌ.

23 Inoj tsedyedyeꞌ muꞌ Jenꞌ, meꞌchuntyiꞌ yụ, muꞌ timaꞌquetety yụ, muꞌ jutaqui anjer muꞌ, muꞌ qui jiꞌcaviti yụ́yaꞌ.

24 Yi jin yụ: "Jam raꞌ noiꞌyi mi Pablo, mi raꞌ jiꞌcaviti mujuꞌchatyyaꞌ ayoꞌ Romaĉantyiꞌyaꞌ. Chimeꞌdye muꞌ Jenꞌ ñịbeꞌjin jụjjibun cọdacdyeꞌ mi, muꞌ raꞌ räj jiꞌc̣honacsi uts covambachety in penꞌdyetuntyiꞌ in, mídyes raꞌ muꞌ jiꞌc̣honacsi cọdacdyedyes mi", meꞌ jin yụ muꞌ anjer.

25 Mọꞌdyes sóñiꞌyejamꞌ miꞌin, yụ na chị́yete Jenꞌ muꞌ raꞌ jịꞌcätseꞌ mọꞌ p̂eyacdyeꞌ yoj jindyemꞌ yụ u muꞌ anjer.

26 Tsun raꞌ vaꞌcac poc̣hoscheꞌ jac —jéyacsi Pablo muꞌchety in.

27 Yiriꞌtac vạjpedyeꞌ jiyiꞌ mạyedyeꞌ meꞌquiꞌ jẹjcaiꞌ muꞌ tyiꞌmu, ĉụiꞌ muꞌve can tsun marve Adriático. Tsedyedyeꞌ menyaꞌ muꞌin muꞌchety carijtaquity in chị́qui in aty c̣hẹiꞌyaij jac in.

28 Tị́dyeꞌyaꞌ tuputuiꞌ in ojñiꞌ, chibin quiꞌtac jäbän jiyiꞌ metro, meꞌquiꞌĉan maj. Aty mujuꞌvaꞌ in quivijjeꞌ tuputuiꞌ in, aty chịꞌyaiꞌ mọꞌyaꞌ, päräꞌ quiꞌtac yävätidyeꞌ jiyiꞌdyety metro.

29 Noiꞌyi in, "Areꞌĉa mijcheꞌ sät tŝọ́jaꞌ", yi in, mọꞌdyes qui pechve vaꞌquequeꞌ in vạjpedyeꞌ minacdyeꞌtumsiꞌ jiꞌdyäcaquis. Muꞌyaꞌ qui cọdyete Jenꞌ in paj qui nạijjoijve in.

30 Muꞌin na muꞌcheꞌ carijtaquity in dyijyi in mạꞌjeꞌ tsanꞌ ĉaꞌjoij in. Pajbajte in muꞌ miquity covamba. Väñädyeꞌyaꞌ yi in: "Tsun raꞌ ọ́cheꞌ cạiꞌ yocsiꞌ jiꞌdyäcaquis in paj qui dyäcjete jụijcheꞌ tsun", yi in.

31 Muꞌ na Pablo chị́yacsebi dyijyedyeꞌ jam rụijsis muꞌin, chat qui muꞌ jéyacsi väc̣häꞌtyity in ayoꞌtum muꞌin: —Jam taccheꞌ jụijyaꞌ in uts carijtaquity in, jam raꞌ junꞌ c̣hoñiꞌ miꞌin —jéyacsi.

32 Mọꞌdyes muꞌin väc̣häꞌtyity in tätsätsäjeꞌ minacdyeꞌ in mọꞌ tapchutes miquity covamba, chat qui muꞌ cashti covamba.

33 Aty nạijjoquiꞌve chat Pablo jéyacsi paj qui säcsi in jedyetyi in. Yi muꞌ: —Aty yiriꞌtac vạjpedyeꞌ jiyiꞌ mạyedyeꞌ meꞌquiꞌ dyijtuvaꞌti miꞌin, jam damꞌjetiñeꞌ jedyeꞌ.

34 Q̂uinꞌ yụ jéyac miꞌin: säcsevac q̂uinꞌ, paj qui tupuj jiĉun miꞌin, chat qui raꞌ c̣hoñi miꞌin. Yụ jéyac jam raꞌ méquiꞌ jedyeij miꞌin —jéyacsi muꞌ Pablo covambachety in.

35 Aty meꞌ jéyacsi muꞌ Pablo, chat jäcte pan, yoshoropaij jéte Jenꞌ muꞌinsiꞌyaꞌ vej in, q̂uemiꞌvete chum chat qui jebete.

36 Räjenꞌ muꞌin covambachety in aty maꞌjoban in chat qui säcseban in.

37 Muꞌcheꞌ covambachety tsun meꞌtum tsun päräꞌ quiꞌ cien yävätidyeꞌ quiꞌtac jäbän jiyiꞌ rụiꞌcuꞌ tsun.

38 Aty meꞌsiꞌ säcsi tsun chat qui quivijjeꞌ vaꞌquequeꞌ in covambaĉansiꞌ jedyeꞌ in mọꞌ cạcdyeꞌ tsun trivo paj qui damꞌ cheꞌyeban covamba tsun.


Morocyi covamba

39 Aty nạijjoiꞌyaꞌ muꞌin muꞌcheꞌ carijtaquity in nạijtyeꞌ tsanꞌ mọꞌ jac in, jam qui namꞌ chị́yeꞌ in. Cạveꞌ yiris noc̣hojc̣hos jámantumsiꞌ in, dyijyi in mạꞌjeꞌ muꞌve chụiꞌ buꞌyi in, vatyquej raꞌ tupuj chịꞌve venjoij in.

40 Täꞌtsetyete in minacdyeꞌ jiꞌdyäcaquis covambas muꞌin, taĉan ojñiꞌĉan. Mọꞌyaꞌdye dajjetyete in mọꞌ jịꞌchuiꞌtaquis coracdyeꞌ covambas, judyeyaꞌ tectyeyebajte in quivij muꞌ tyäꞌväty quịꞌsiꞌ jụijcheꞌ buꞌyity muꞌ jiꞌmiꞌaquity covamba. Chat qui tiyacchuti tänenꞌti muꞌ covamba chụiꞌ buꞌyi tsanꞌ jámanve jịjcaij.

41 Uyaꞌyaꞌdye qui namꞌ säꞌtejoij covamba, judyeꞌdye venjoij chịꞌve. Sät tŝọij muꞌcheꞌ jụijcheꞌ, jämꞌ peiꞌ tŝọij jụijcheꞌ pech na muꞌ majĉan buꞌyimꞌ, vacamꞌquedyeꞌyadyety fer meijyaꞌyi pechve, meꞌĉandye vocyi covamba.

42 Muꞌin na väc̣häꞌtyity in dyijyi in mạꞌjeꞌ räjtum ijacsi ĉärꞌtactyiꞌ in, vatyquej raꞌ naiꞌqui ĉaꞌjoij in.

43 Muꞌ na väc̣häꞌtyitytyiꞌ ayoꞌ muꞌin mijam muꞌ meꞌ mạꞌjeꞌ, dyijtute muꞌ Pablo paj qui jam muꞌmun ijac. Muꞌ na ayoꞌ jéyacsi: "Tyi chuc chịj naiꞌquity in, paj muꞌin chum tashi p̂aiꞌjoij ojñiꞌĉan in, nopej jịjcaij in.

44 Muꞌin na jam chịj naiꞌquity in, paj soncheꞌ naiꞌqui in, paj raꞌ tsanꞌ q̂uemꞌsischeꞌ covambas in, joꞌmescheꞌ raꞌ naiꞌqui miꞌin", yi ayoꞌ jéyacsi. Meꞌdye venjoij räjtumdye nopej c̣hoñi tsun.

Copyright 2017 Nuevo Testamento en Chimane

Jen'si' P̂eyacdye'

New Tribes Mission
Lean sinn:



Sanasan