San Lucas 1 - Kaqchikel Santo Domingo (Xenacoj)Nabꞌey teq tzij 1 Rat nimalej aqꞌij Teófilo, ekꞌo ekꞌiy xkitij yan kiqꞌij chin ndikinukꞌ ruchiꞌ nojel ri kin qetzij wi xerubꞌen ri Dios chiqakajal, chin xkitzꞌibꞌaj kan, 2 kin achel xkitzijoj chaqe ri rikꞌin kiwech kitzꞌeton xe atoq xtzꞌukutej pe, y xeꞌok rusamajelaꞌ ri Dios chin xkitzijoj ri xebꞌanatej. 3 Romariꞌ, jajun riyin xintij nuqꞌij xinwetamaj utz-utz nojel rubꞌeyal ri erubꞌanun pe ri Dios, y xinnaꞌ chi utz ninukꞌ e rutzꞌibꞌaxik chawa, 4 chin keriꞌ ndawetamaj utz-utz ri qetzij ri rat tijon pe pa ruwiꞌ. Jun ángel ndubꞌij chi ndalex ri Juan ri Bautista 5 Chupan ri tiempo atoq ja ri Herodes okuneq rey pa rochꞌulew Judea, kꞌo chuqaꞌ jun sacerdote israelita rubꞌiniꞌan Zacarías, jun chikikajal ri jun bꞌotzaj sacerdotes ri erichin ri Abías ndibꞌix chake. Ri rixjayil ri Zacarías rubꞌiniꞌan Elisabet, y ri ixaq riꞌ riy-rumam kan ri sacerdote Aarón. 6 Ri Zacarías y ri Elisabet kikꞌuan jun chojmilej kꞌaslen chuwech ri Dios, y kin kitijon kiqꞌij chi man ta kiqꞌajon ruwiꞌ ri mandamientos y ri pixabꞌanik ruyoꞌon kan ri Ajaw. 7 Rejeꞌ maneq kalkꞌuaꞌl, porque ri Elisabet ma ndalan ta. Y pa ruwiꞌ riꞌ, chi ekaꞌiꞌ erijilej chik. 8 Atoq xril qꞌij chi ru-toca ri Zacarías junan kikꞌin ri erachibꞌil chin ndikibꞌen ri samaj kichin sacerdotes chuwech ri Dios, kereꞌ xbꞌanatej: 9 Kin achel wi ndikibꞌen ri sacerdotes, xkiyaꞌ pa suerte achike chikikajal rejeꞌ ndok apu pa rachoch ri Dios chin nduporoj pon chuwech ri Dios. Y ri qꞌij riꞌ pa ruwiꞌ ri Zacarías xqaqa chin nderuporoj kan ri pon. 10 Y chupan ri hora atoq ndajin ruporoxik ri pon, konojel ri santienta wineq ri kimolon kiꞌ chojay chin ri rachoch ri Dios ndikibꞌen orar. 11 Y ja atoq riꞌ jun ángel chin ri Ajaw xukꞌut riꞌ chuwech. Ri ángel peꞌel pa rikiqꞌaꞌ ri altar apeꞌ ndiporox ri pon. 12 Y ri Zacarías atoq xutzꞌet ri ángel, kin achel xel e ránima xunaꞌ y santienta xuxibꞌij qa riꞌ. 13 Pero ri ángel xubꞌij chare: Zacarías, ma taxibꞌij awiꞌ, ri a-oración xakꞌaxex roma ri Dios, y ndikꞌojeꞌ jun akꞌajol chuqꞌaꞌ ri awixjayil Elisabet, y atoq xtalex, Juan rubꞌiꞌ ndayaꞌ. 14 Rat kin santienta xtikikot awánima y ekꞌiy wineq xtikikot chuqaꞌ kánima roma ralaxik ri akꞌual riꞌ. 15 Porque ri akꞌual riꞌ nim ruqꞌij chuwech ri Dios. Ma jumbꞌey xtutij vino y nixta jun ruwech yaꞌ ri ndiqꞌabꞌarisan, y kꞌajani talex, ja nojneq chik ránima rikꞌin ri Espíritu Santo. 16 Atoq ndok pe intéra, ndubꞌen chi santienta israelitas nditzolij pe kánima rikꞌin ri Dios, ri kin Kajaw rejeꞌ. 17 Y ja rijaꞌ ndinabꞌan apu kánima ri wineq nabꞌey chi ri Ajaw ndutzꞌen samaj, y ri Espíritu y ri uchuqꞌaꞌ ri xkꞌojeꞌ pa ruwiꞌ ri profeta Elías, jariꞌ chuqaꞌ ndikꞌojeꞌ pa ruwiꞌ rijaꞌ, chin keriꞌ roma ri ndutzijoj, ri teꞌej-tataꞌatz utz chik ndikikꞌuaj kiꞌ kikꞌin ri kalkꞌuaꞌl, y ri ma ngeniman ta nditzolij pe kánima chupan ri bꞌey kikꞌuan ri chojmilej kikꞌaslen. Jareꞌ ri samaj nderubꞌanaꞌ, chin ndubꞌen apu rukꞌojlen kikꞌaslen ri wineq nabꞌey chi ndutzꞌuk rusamaj ri Ajaw. 18 Ri Zacarías xubꞌij chare ri ángel: ¿Achike modo niwetamaj si qetzij ri ndabꞌij? Porque yin, xa yin riꞌj chik y keriꞌ chuqaꞌ ri wixjayil. 19 Ri ángel xubꞌij chare: Ja riyin ri Gabriel ri yinkꞌo chuwech ri Dios chin ngiruteq apejeꞌ na, y wokami yin taqon pe chin nuyaꞌ qa re utzulej tzij reꞌ chawa chi ndikꞌojeꞌ jun awalkꞌuaꞌl. 20 Pero wokami roma ma xataqij ta ri xinbꞌij, ngamemur qa y ma ngachꞌaꞌa ta, hasta terilaꞌ na ri qꞌij chin ndibꞌanatej ri xinbꞌij chawa, xchajeꞌ ri ángel. 21 Y saqil e ri wineq ri koyobꞌen ri Zacarías, ndikibꞌilaꞌ chikiwech: ¿Achike kꞌa roma kin ndilayaj qa pa rachoch ri Dios? 22 Atoq ri Zacarías xbꞌeꞌel pe, ma nditiker ta ndichꞌaꞌa, y ri wineq xkiyaꞌ cuenta chare chi kꞌo achike xukꞌut riꞌ chuwech pa rachoch ri Dios. Ri Zacarías xaxe chik ruqꞌaꞌ ndubꞌen chin ndikꞌoxomex y ma xtzolij yan ta pe ruchꞌabꞌel. 23 Atoq xkꞌis ri janipeꞌ qꞌij ndisamej pa rachoch ri Dios, ri Zacarías xel e pa tinamit Jerusalén y xtzolij chirachoch. 24 Y atoq xqꞌax jubꞌaꞌ teq qꞌij, ri Elisabet rixjayil ri Zacarías xuyaꞌ cuenta chare chi royobꞌen akꞌual, y woꞌoꞌ ikꞌ xutzꞌapij riꞌ pa rachoch y ndubꞌilaꞌ: 25 Ri Ajaw xuyaꞌ ru-favor pa nuwiꞌ chupan teq re qꞌij reꞌ, porque xrajoꞌ xrelesaj ri nukꞌix chikiwech ri wineq roma maneq wal. Jun ángel ndubꞌij chi ndalex ri Jesús 26 Atoq ri Elisabet oxiꞌ chik ikꞌ pariꞌ chin ndalex ri ral, ri ángel Gabriel xtaq pe roma ri Dios pa jun tinamit rubꞌiniꞌan Nazaret ri kꞌo pa rochꞌulew Galilea, 27 apeꞌ kꞌo jun xten rubꞌiniꞌan María. Ri xten riꞌ kꞌajani tikꞌojeꞌ rachijil, pero kꞌutun chik roma jun riy-rumam kan ri rey David, rubꞌiniꞌan José. 28 Ri ángel xok apu apeꞌ kꞌo ri xten y xubꞌij chare: ¡Tikikot awánima rat ri kꞌo ru-favor ri Ajaw pa awiꞌ! Ri Ajaw kin kꞌo awikꞌin. 29 Ri María santienta xuxibꞌij qa riꞌ roma ri tzij xbꞌix chare, y xubꞌij pa ránima: ¿Achike ndubꞌij tzij re ruxunaqil nuwech xyoꞌox? 30 Ja atoq riꞌ ri ángel xubꞌij chare: María, ma taxibꞌij awiꞌ, porque kꞌo ri ru-favor ri Dios pa awiꞌ. 31 Nubꞌij chawa chi ndalex jun awal alaꞌ y Jesús ndabꞌen chare ri rubꞌiꞌ. 32 Ri akꞌual riꞌ nim ruqꞌij ndekꞌojeꞌ, y Rukꞌajol ri nimalej Dios ndebꞌix chare. Ri Ajaw Dios ndubꞌen chare chi ndok Rey achel xubꞌen chare ri David ri ojer rumamaꞌ. 33 Y rijaꞌ kin xtubꞌen reinar jumul pa kiwiꞌ ri israelitas ri eriy-rumam kan ri Jacob, y ri ru-reino ma jumbꞌey xtikꞌis, xchajeꞌ ri ángel. 34 Ja atoq riꞌ ri María xubꞌij chare ri ángel: ¿Achike modo xtibꞌanatej ri ndabꞌij, si riyin kꞌajani kikꞌojeꞌ rikꞌin achi? 35 Y ri ángel xubꞌij chare: Ri Espíritu Santo rikꞌin ruchuqꞌaꞌ ri nimalej Dios kin xtuqaqa pa awiꞌ, romariꞌ ri chꞌuti alaꞌ ri ndikꞌojeꞌ chiꞌaqꞌaꞌ, kin xtubꞌiniꞌaj Loqꞌolej y Rukꞌajol ri Dios. 36 Ri awoxpochel Elisabet, ndalex chuqaꞌ jun ral, y maske intéra ixaq chik y xbꞌix chirij chi ma ndalan ta, oxiꞌ chik ikꞌ pariꞌ chin ndalex ral. 37 Porque chuwech ri Dios, ma jun achike ri cuesta ta chare chi ndubꞌen. 38 Ja atoq riꞌ ri María xubꞌij: Pa ruqꞌaꞌ ri Ajaw yinkꞌo chin nibꞌen ri rusamaj. Tibꞌanatej kꞌa wikꞌin achel ri xabꞌij, xchajeꞌ. Y ri ángel xel e apeꞌ kꞌo ri María y xbꞌa. Ri María nderutzꞌetaꞌ ri Elisabet 39 Chupan teq ri qꞌij riꞌ, ri María xubꞌen e rukꞌojlen, xutzꞌen bꞌey, y xbꞌa paqiꞌ pa jun tinamit kꞌo chukajal teq juyuꞌ chin ri rochꞌulew Judea. 40 Y atoq xbꞌeqaqa pa tinamit, ri María xok apu pa rachoch ri Zacarías y xuyaꞌ ruxunaqil ruwech ri Elisabet. 41 Atoq ri Elisabet xrakꞌaxaj ri ruxunaqil ruwech xuyaꞌ ri María, xunaꞌ chi ri chꞌuti akꞌual ri kꞌo chupan xropin. Y ri Elisabet xnoj ránima rikꞌin ri Espíritu Santo. 42 Ja atoq riꞌ ri Elisabet kaw xchꞌaꞌa y kereꞌ xubꞌij chare ri María: ¡Kin jabꞌel roꞌaqꞌij chikikajal ri ixoqiꞌ y kin jabꞌel roruqꞌij ri awal ri ndalex! 43 ¿Achike kꞌa ok weqalen yin, chi xuqaqa ruteꞌ ri Wajaw chinutzꞌetik? 44 Porque xe xinwakꞌaxaj ri ruxunaqil nuwech xayaꞌ, ja xropin chinupan ri wal woyobꞌen roma ndikikot. 45 ¡Kin jabꞌel roꞌaqꞌij rat, ri xataqij chi ndibꞌanatej awikꞌin achel taqon pe rubꞌixik chawa roma ri Ajaw! xchajeꞌ ri Elisabet. 46 Ja atoq riꞌ ri María xubꞌij: Ri wánima ndunimrisaj ruqꞌij ri Ajaw. 47 Y ri nu-espíritu santienta ndikikot rikꞌin ri Dios Nukolonel. 48 Porque rijaꞌ kin xuyaꞌ ru-favor pa nuwiꞌ riyin ri jun rusamajel ri maneq ok weqalen, Y chi nojel tiempo ekꞌo wineq xtikibꞌij chi jabꞌel ronuqꞌij. 49 Porque ri Dios ri kꞌo nimalej uchuqꞌaꞌ pa ruqꞌaꞌ, xubꞌen nimalej teq favores chuwa, ¡Rijaꞌ kin loqꞌolej ri rubꞌiꞌ! 50 Y ndujoyowaj kiwech konojel tzaq wineq ri ngekꞌojeꞌ chochꞌulew Ri kin kꞌo ruqꞌij rijaꞌ pa kiwech. 51 Rijaꞌ rikꞌin ruchuqꞌaꞌ xerubꞌanalaꞌ nimaꞌq teq achike, Y xuqasaj kiqꞌij y xutaluj kiwech ri ngekinaꞌ chi kin kꞌo kiqꞌij. 52 Xrelesaj e ri uchuqꞌaꞌ pa kiqꞌaꞌ ri reyes, Y xunimrisaj kiqꞌij ri maneq ok kiqꞌij. 53 Ri ndichꞌumuyaj kipan, xuyaꞌ nojel ri ndikꞌatzin chake, Pero ri bꞌeyomaꞌ nixta jun achike xuyaꞌ e chake. 54 Rijaꞌ xuqaqa chutoꞌik ri tinamit Israel ri rusamajel, Porque ma rumestan ta chi ruyoꞌon rutzij chi jumul ndujoyowaj ruwech ri tinamit riꞌ, 55 Achel rusujun kan chare ri ojer qamamaꞌ Abraham, y chaqe roj ri riy-rumam kan, xchajeꞌ ri María. 56 Ri María xkꞌojeꞌ e chirachoch ri Elisabet jun laꞌeq oxiꞌ ikꞌ y kꞌateriꞌ xtzolij chirachoch. Ri ralaxik ri Juan ri Bautista 57 Atoq xuqaqa ri qꞌij chin ndalex ral ri Elisabet, jun chꞌuti alaꞌ xalex. 58 Y atoq ri ruwinaqul y ri eroxpochel xkakꞌaxaj chi ri Ajaw xunimrisaj ru-favor pa ruwiꞌ ri Elisabet roma xuyaꞌ qꞌij chin xkꞌojeꞌ ral, tzꞌan xekikot junan rikꞌin ri Elisabet. 59 Y rejeꞌ xebꞌeqaqa rikꞌin, atoq ja waqxaqiꞌ qꞌij talex ri chꞌuti alaꞌ, ri qꞌij atoq ndibꞌan circuncidar ri akꞌual, y xkibꞌij chi Zacarías tibꞌan chare ri rubꞌiꞌ, achel ri rutataꞌ. 60 Pero ri ruteꞌ ri chꞌuti alaꞌ xubꞌij chake ri wineq: Ma ja ta riꞌ rubꞌiꞌ ndiyoꞌox. Ri wal, Juan ndubꞌiniꞌaj. 61 Y ri wineq ndikibꞌilaꞌ chare: Nixta jun chikikajal ri awoxpochel ri keriꞌ ta rubꞌiꞌ. 62 Ja atoq riꞌ xkibꞌen kiqꞌaꞌ chare ri rutataꞌ ri chꞌuti alaꞌ chin tubꞌij achike rubꞌiꞌ ndubꞌen chare ri rukꞌajol. 63 Ri Zacarías xukꞌutuj jun chꞌuti tzꞌalen apeꞌ kereꞌ xutzꞌibꞌaj: Juan ndibꞌan chare ri rubꞌiꞌ. Y konojel ri ekꞌo chiriꞌ xsach kikꞌuꞌx. 64 Pa jumel ruwech xsoqꞌopitej ri raqꞌ, xtiker chik xchꞌaꞌa y kin xutzꞌuk nduyaꞌ ruqꞌij ri Dios. 65 Y konojel ri kiwinaqul santienta xkixibꞌij kiꞌ rikꞌin ri xbꞌanatej, y xbꞌa rutzijol nojel reꞌ pa teq juyuꞌ chin ri rochꞌulew Judea. 66 Y konojel ri xkakꞌaxaj, xkiyek pa kánima ri xbꞌanatej kikꞌin ri Elisabet y ri Zacarías, y ndikibꞌilaꞌ: ¿Achike kꞌa chi akꞌual riꞌ? Porque ri ruchuqꞌaꞌ ri Ajaw kin kꞌo wi pa ruwiꞌ. Ri xuqꞌalajrisaj ri Zacarías 67 Ri Zacarías, ri rutataꞌ ri akꞌual, kin xnoj ránima rikꞌin ri Espíritu Santo, y xuqꞌalajrisaj ri xubꞌij pe ri Dios pa ránima y xubꞌij: 68 ¡Kin nim wi ruqꞌij ri Ajaw, ri qa-Dios roj israelitas, Roma xojurutzꞌetaꞌ y xojrelesaj chik roj ri rutinamit pa ruqꞌaꞌ ri tzꞌamayon qichin! 69 Y xuteq pe chiqakajal jun Kolonel nimalej ruchuqꞌaꞌ, Jun riy-rumam kan ri rey David. 70 Kin achel rubꞌiꞌin pe ri Dios xe jampeꞌ ojer kan Chin xkiqꞌalajrisaj ri loqꞌolej ru-profetas ri kereꞌ kibꞌiꞌin: 71 Ri Dios kin xqojrukal pa kiqꞌaꞌ ri itzel ngojkitzꞌet Y konojel ri ngebꞌanun oyowal chaqe, 72 Chin ndukꞌut chi rujoyowan kiwech ri ojer teq qatit-qamamaꞌ, Y chi ma rumestan ta ri loqꞌolej pacto rubꞌanun. 73 Ri pacto riꞌ, ja ri xubꞌen jurar Chare ri qamamaꞌ Abraham ojer, Atoq xuyaꞌ rutzij chare chi nduyaꞌ qꞌij chaqe 74 Chi ma pa kiqꞌaꞌ chi ta ri itzel ngetzꞌeto qichin ndiqakꞌuaj ri qakꞌaslen, Y keriꞌ maneq xibꞌriꞌil pa qánima ndiqabꞌen ri rusamaj 75 Rikꞌin jun loqꞌolej y chojmilej kꞌaslen chuwech rijaꞌ. Keriꞌ ndiqabꞌen ri janipeꞌ junaꞌ xqojkꞌojeꞌ chochꞌulew. 76 Y rat chꞌuti nukꞌajol, Kin xtibꞌix pa awiꞌ chi rat profeta chin ri nimalej ruqꞌij Dios, Roma ndanabꞌaꞌ apu kánima ri wineq nabꞌey chi ri Ajaw ndutzꞌen samaj. 77 Y ndaꞌatzijoj chake ri rutinamit Chi ri Dios ndukuy ri kimak, Chin nduyaꞌ kolotajik chake. 78 Y keriꞌ ndubꞌen ri qa-Dios, roma santienta ngojrajoꞌ y ndujoyowaj qawech. Roma kꞌa riꞌ, rijaꞌ chikaj nduteq pe ri Jun ri kin nduruyikꞌaj kikꞌaslen ri rutinamit achel ndiyikꞌan ri qꞌij atoq ndeꞌel pe. 79 Ri Jun riꞌ nduqaqa chin nduruyikꞌaj kikꞌaslen Ri ekꞌo pa qꞌequꞌ y chuxeꞌ ruchuqꞌaꞌ ri kamik, Y nduqaqa chuqaꞌ chin ndukꞌuaj bꞌey chiqawech Chin ndiqil uxlanen pa qánima, xchajeꞌ ri Zacarías. 80 Y ri chꞌuti alaꞌ rubꞌiniꞌan Juan, xkꞌiy y xkꞌojeꞌ pe ruchuqꞌaꞌ ri ránima rikꞌin ri Dios, y pa teq chaqiꞌj y tzꞌiran ulew xkꞌojeꞌ, hasta kꞌa xril na ri qꞌij atoq xutzꞌuk e ri samaj yoꞌon chare roma ri Dios chikikajal ri israelitas. |
© 2015, Wycliffe Bible Translators, Inc. All rights reserved.
Wycliffe Bible Translators, Inc.