LUKI 24 - DEƲE NIINƐIZiizɛ wu‐ziɣi ʋai saa ya 1 Tei sa é ɣɛni ga Laali ʋolo subu‐zubu, ŋazaitiɛ te liini kabai la. Te liini ga gulu yiɛ wũ‐nɛɛ‐nɛɛgi na te maʋaa ɣavele ƃɛtɛni. 2 Te wɛlɛni kwɔtii va kili‐kiligɛi é ziɣi kaba yeɣei la. 3 Kɛ̀ tei te lɔɔni kaba yeɣei zu, tɛ lɛ wɛlɛni de maliɣii Ziizɛ mawomai va. 4 Tei dɛ nɔ te ɣɛni pɔ̃ɔ é vile fai nii va, zunu felegɔ vaani te lo te woba seɣei é ɣɛ te ma gwala yiɛ ʋolo pani‐pani. 5 Ŋazaitiɛ te ɣɛi ma sa luozu te vɛɛni zuwãvɛ, zinaitiɛ te ɣɛni te ma, “Zɛƃɛi é kɛɛ wo ʋulu nui ɣaa ziɛzu pomaa zaama? 6 Ɛ́ lɛ vɛ. É wu ziɣia saa ya. A ɣi zɛ su ga velei é boni la wiɛ kɛ́i ma dɛ Geealali. 7 Na ɣa ga kɛni ta nu ƃuse lui yee la faa yowũ‐ɣɛɛ vea ya te kpako gului ma é wu ziɣi saa ya ga foloi sava kelei.” 8 Natiɛ wɔ te ɣi ge looni sa Ziizɛ woitiɛ zu. 9 Tei sa te ziɣini kabai la te gale ma te li, te fai niitiɛ ɣaazɔ zu wuloni kala dopo puugɔ kai ɣilagi ma é vɛɛ nui matai zɔitiɛ ɣaazɔ va. 10 Ŋazaitiɛ ƃɔɔ te ɣɛni ga Meele Mɛdaliini, Jowana, ta Jĩi dee Meele, ŋazai zɔitiɛ te vɛɛ sa te va. Ta ɣa te fai nii woni Ziizɛ na keelaitiɛ ma. 11 Kɛ̀ woi niitiɛ te maʋaa wuloai ɣɛ nɔ te ɣaazu ga kwele. Tɛ lɛ ŋɛni siɣini ga gaama. 12 Kɛ̀ Pite wu ziɣini é ƃize é li kaba laavɛ. Tei é maa vɛɛni yíɛ wɛlɛ kaba yeɣei zu va, é wɛlɛni gbazagi va ŋɛni ta ƃɔnɔ gɛ lɛ ŋɛni na. É liini sa wulu wɔ pɛlɛ wu, fai nii é ɣɛɛni piligɛi ma ga ki‐gaa‐ziɛ. Ziizɛ ƃɔɛni pulu ʋea felegɔ wɔ Ɛmeea ʋelei ma 13 Ʋoloi ƃɔɔƃɔɔgi Ziizɛ wu ziɣini la saa ya, pulu veaitiɛ felegɔ te ɣɛni liizu taa ta zu daa ga Ɛmeea. É ziɣi Yɛlusulɛɛ é li na ɔ́ zoo é ɣɛ ga ɣalava saagɔ ziɛ‐wo‐su. 14 Te ɣɛni ɣɛpɛzu ɣii wɔ é vile fai ɣaazɔ va é ɣɛɛni. 15 Tei te ɣɛni yɛpɛzu tiɛ wuu‐zu ʋaa wo ɣiini ma, Ziizɛ tɔ ɣagi lɔtɔni te va ta tiɛni te li sa. 16 Kɛ̀ te ɣaazu laa wulugɛi ɣɛ ga te gaa ɣa ga Ziizɛ ve. 17 Ziizɛ ɣɛ te ma, “Zɛƃɛ yɛpɛ ɣa ga nii wo puuzu wiɛ li?” Te lo sa kpɛ te ɣaazu maa wõiyai. 18 Te ɣilagi nii daa ɣɛ ga Keliɛpɛ é gaa woteni é ɣɛ ma,“? Yà ɣilekpu nɔ ɣa è ga wɛ̃ɛ nii é Yɛlusulɛɛ ɛ́ lɛ faitiɛ wɛ̃ni te ɣɛɛ siɛgi nii zu?” 19 Ziizɛ ɣɛ te ma, “Fai zɛƃɛni?” Te ɣɛ ma, “Faitiɛ te vilegɛi Nazɔi Yiizɛ va nii é ɣɛni ga Gala daa woo‐wo nu zée zu ƃai Gala gaazu ta numaitiɛ ɣaazɔ kɛ́ɛ ʋaitiɛ zu ta dáa woi. 20 Na ɣa ga velei da laa‐ʋaale gwalaitiɛ ƃɔga de maazu veaitiɛ te tevega la ga saa ʋai yɛ ma te kpako sa pɛɛ‐pulu wulu likpii ma. 21 Kɛ̀ gé ɣi kɛɛvɛ ba ga towa é vaazu Yezɔitiɛ wũ maa wosu. Na pɛ ka wulo na ba, fai nii ɣɛi ma maʋoloi sava kelei ɣa sa. 22 Tɔwɔ ŋazaitiɛ taniga te gé zaama te faa ta woga gíɛ é gé ɣaazu laa ʋe. Te ɣɛɛvɛ kabai la ga zubu‐zubu. 23 Tɔwɔ tɛ lɛ wɛlɛni Ziizɛ mawomai va. Na ɣa ɣɛɛ na te vaani wulu tiɛ bo ga ná wuuni te ɣaazu te wɛlɛ Gala ta ɣeelaa va natiɛ tiɛ bo te ma ga Ziizɛ yɛʋui ɣa zéea. 24 Taitiɛ gá tiɛni gé ɣɛni ŋada ɣila te taniga te liini kabai la te wɛlɛ na va. Nii ŋazaitiɛ te boni tɔ nɔ ɣa te pɛtɛni su. Kɛ̀ tɛ lɛ Ziizɛ vɛtɛni.” 25 É ɣɛ te ma, “Ee! Wa ʋaa ɣaa ɣaazu ƃaavɛ! Nii Gala daa woo‐wo beaitiɛ te boga siɣizu ƃaavɛ wiɛ ga gaama! 26 ?Ɛ́ lɛ ŋɛni ga fai é pele ma ga Kolai laa nɔwɔ wo ŋɛ na, na ɣa ɣɛɛ na é lɛ ná bɔɔlɔlai maazu?” 27 Tɔɔ zei ƃɔɔ Mooze va é li sa Gala daa woo‐wo beaitiɛ ɣaazɔ wɔ, nii nɛpɛ te boni Gala kɔlɔi ɣaazɔ zu é vile tɔ ɣagi va, é te pɛ su‐wulo‐zuvɛ lɛɛni ga tiɛ. 28 Te lɔtɔni sa tai na va te ɣɛni liizu su. Ziizɛ ƃɔɔ ʋaa wulo ga yá ɣɛ vaazu liizu ga yee luo vele. 29 Kɛ̀ te maa nɛɛnɛni tiɛ ɣɛ ma, “A de ŋii vɛ, ƃɔvɛlaale kpɔkɔ ɣa sa ziitizu, foloi wala liai sa.” Na ma é lɛɛni pɛlɛi wu ga ta tiɛni te ŋii na. 30 Tei ta tiɛni te ɣɛni laa miizu, é kpoolo‐ʋɔi ziɣini é Gala feli é su ɣale‐ɣale é fe te ya. 31 Te ɣaazu ziɣi sa ma te kwɛ̃ɛ ga tɔ ve. Tɔwɔ é yɛ̃ɛlɛ sa te ɣaazu. 32 Te ɣɛni ɣii ma, “Kɛ̀bɛ de ɣi daa ɣɛni wodozu tei é ɣɛni ƃɔɛzu de wɔ pelei ma yíɛ Gala kɔlɔi zu ʋai veli de ma, kɛlɛi?” 33 Te wu ziɣi sa nɔ na maziɛgi zu te li wulu Yɛlusulɛɛ. Te wɛlɛni kala dopo puugɔ kai ɣilagi va te ɣaa lɛi ba ŋada ɣila é vɛɛ zɔitiɛ va ta tiɛni te ɣɛni na. 34 Natiɛ te ɣɛ te ma, “De maliɣii wu ziɣia ga ƃɔɔƃɔɔ su! É wuloa Saimɔ ɣaazu!” 35 Nii sa é ɣɛɛni ga tiɛ pelei ma te bo te ma ta velei Ziizɛ maʋaa ɣaa wodoni la ga tiɛ kpooloi zu‐ɣale‐ɣale pele ma bɛ́. Ziizɛ wuloni ná kala dopoitiɛ ɣaazu 36 Tei sa te ɣɛni fai nii wosu, Ziizɛ tɔ ɣagi é vaani é lo te zaama. É ɣɛ te ma, “Zii‐laa ɣa ɣɛ wo ya fãa.” 37 Kɛ̀ te zu ƃɛdɛni te va tiɛ luo tiɛ ka ga gɔʋɛ ɣa te pɛtɛga. 38 Ziizɛ wɔ ge ɣɛni te ma, “Zɛƃɛi é kɛɛ wo yii yiɛ wo lowa? Zɛƃɛi é kɛɛ sakpe giɛ vili wo yiitiɛ zu? 39 A wɛlɛ zèetiɛ va ta kɔ̀wɔitiɛ wo gaa ɣa ga nà ƃɔwɔi nà ve. A ʋowũ bà wo kwɛ̃ɛ. Toku ge zei ga gɔʋɛ mazuo lɛ ma ɔ́ nɔ ɣɛ ga maɣai ɣɛ su ga velei wo pɛ̀tɛsu la màzuo mà màɣai sù. 40 Tei sa é nii woni, é yeetiɛ lɛɛni ga tiɛ ta kɔwɔitiɛ. 41 Tɔwɔ tei ƃɔɔ nɔ tɛ lɛ ŋɛni siɣi vele ɣaazu ga gaama kuu‐zu‐nɛɛ vɛ piligɛi te ma ga ki‐gaa‐ziɛ, Ziizɛ ɣɛni te ma,“? Ŋɛni ta nɛpɛ ka wo ya vɛ ga nu mi?” 42 Te feza‐mɔ maƃuo ʋeeni zéea. 43 Tɔwɔ é siɣi sa é mi te ɣaazu ma. 44 É ɣɛ sa te ma, “Gòitiɛ ɣa gè te woni wo ma kɛ̀i ma wo woba. Na ɣa ga niitiɛ te wonɛi Gala kɔlɔi zu é vile bà kɛni ta leve ma. Natiɛ ta ga Mooze na tɔgi, Gala daa woo‐wo beaitiɛ woi é vɛɛ Gala daa‐maa‐lɛɛ wui zu woi va.” 45 É te ɣi daa wodoni sa na mavele ma ga te Gala kɔlɔi zu woitiɛ ɣaa ɣa. 46 É ɣɛ sa te ma, “Vele ɣa ponɛi la. Na ɣa ga nui Gala zee ƃakogɛi ba ga é ɣɛ ga masa, na ɣa ga Kolai, kɛni é laa nɔwɔ wo. Na ɣa ɣɛɛ na é wu ziɣi saa ya foloi sava kelei ma. 47 Na ɣa ɣɛɛ na nu wulu‐ɣaa‐ʋe fai faa yowũ zu‐ʋaa‐yɛ fai, kɛni te ma Ɣala goi ɣa wo zii pɛ ma ná daa‐zeigi zu. Tɔɔ ɣa zei Yɛlusulɛɛ é yɛsu é lii la. 48 Wa ga fai niitiɛ te mazeelea. 49 A wɛlɛ! Nii kèea é wo ɣi toga la gà tevesu wo wɔ vɛ. Kɛ̀ a yɛ Yɛlusulɛɛ lai zu é yɛsu gaa‐ƃai é wulozu wo wũ maazu é yii wo ma ga yogbo.” Gala ge lɛɛni ga Ziizɛ gee‐zuʋɛ 50 Ziizɛ loni te luo é yɛsu ƃɔɔ te ziiti Bɛtani. É yeetiɛ lɛ sa gee zu é tuuyiɛ loo te ma. 51 Kɛ́i ma sa tuuyiɛi loozu te ma, é ziɣini te woba Gala ge lɛɛ la gee‐zuvɛ. 52 Te vɛɛni kɔwɔ wu. Te li sa wulu Yɛlusulɛɛ ga kuu‐zu‐nɛɛ ƃakpa wala. 53 Te ɣɛni Gala‐feli wɔta walai wu wɔ tiɛ Gala daa maa lɛ. |
Loma New Testament © British and Foreign Bible Society, 1971.
Bible Society in Liberia