LUKI 23 - DEƲE NIINƐIZiizɛ ɣɛi ma Paila laa wu 1 Nu ƃulugi ɣaazɔ wu ziɣini te va ga Ziizɛ Paila laa wu. 2 Te vɛɛni sa ga kɛɛ‐zɔ boga te ɣɛ tea, “Gé wɛlɛni zunui nii va yíɛ gá yui zu veaitiɛ ziɣi pele va yíɛ gé ƃe teve wũ‐fɔɔnɛ‐ʋee ʋai va ɣalaso gwalai Siiza ya. Na ɣa ɣɛɛ na tɔ bosu ga tɔ ɣagi tɔ ga Kolai, na ɣa ga masagi.” 3 Paila gaa zaɣa kɛɛni sa é ɣɛ ma, “Yà ɣa è ga Dusiitiɛ ta masagi?” Nà ɣɛ ma, “Kavele ɣa na è boga.” 4 Paila boni sa laa‐ʋaale gwalaitiɛ ma ta nu ƃulu kpakpa walai é ɣɛ te ma, “Gɛ̀ lɛ faa yowũ vɛtɛni zunui nii va.” 5 Kɛ̀ te wala ɣaazu ɣilini ma tiɛ ɣɛ tea, “Tɔ numaitiɛ yii wu ziɣizu yíɛ kala‐bo bo Yudiiya yui wɔlɔ‐kɔlɔ ma ɣaali é ziɣi ƃɔɔ Geealali é va ƃalaa ŋadavɛ vɛ.” Ziizɛ ɣɛi ma Yɛloo laa wu 6 Tei Paila é nii mɛnini, é gaa‐zaɣa‐kɛɛ woni ga ani zunui nii ɣɛni ga Geealali nu. 7 Tei tɔwɔ é kwɛ̃ɛni ga tɔ ga Yɛloo na gaa‐ƃai yee wu nu, é teveni Yɛloo wɔ vɛ. Yɛloo tɔ ɣagi ɣɛni Yɛlusulɛɛ na maziɛ su. 8 Tei Yɛloo wɛlɛni Ziizɛ va, kuu zu nɛɛni ga tamaa. Ƃɔvɛlaale é lebini wõi ɣɛɛzu ga é wɛlɛ ba, toku ge zei ga é maa woo mɛnini. Kí ge ɣɛni ba ga Ziizɛ ɣa faa maa‐wɔlɔ‐wɔlɔ kɛ é wɛlɛ na va. 9 Na ma é lebini Ziizɛ ɣaa zaɣa kɛɛzu. Kɛ̀ nà lɛ gaa woteni. 10 Laa‐ʋaale gwalaitiɛ ƃɔga tɔ‐dɛɛ ɣala‐mɔitiɛ te wu ziɣini te lo tiɛ Ziizɛ ɣɛɛ‐zɔ bo ga kpaanaga. 11 Yɛloo vɛɛ ná sɔdasiitiɛ va te luoni la ga gaazu‐ƃala‐ƃala pele tiɛ ŋɛɛ wulo su. Te maa ɣilini sa ga seɣe gaazu‐loga te teve wulu Paila wɔ vɛ. 12 Yɛloo ƃɔga Paila te nɛɛni sa nà maʋolo ƃɔɔƃɔɔgi ma. Toku ge zei ga nii ɔ́ vɛɛ leɣa ɣɛɛzu, te yowũai ɣɛ ma. É woni ga Ziizɛ za 13 Paila laa‐ʋaale gwalaitiɛ lilini sa ta maazu‐ʋaa‐wo‐bo beaitiɛ é vɛɛ numai zɔitiɛ va 14 é ɣɛ te ma, “Wo vaani ga zunui nii wo bo ga tɔ ga nui é yɛga numaitiɛ ziɣizu pele va. Tei tɔwɔ gè wɛlɛni maʋai zu va ƃɔɔ sɛ‐sɛ wo ɣaazu, faitiɛ wo boga ga da te ta nɛpɛ gɛ lɛ yɛni ma. 15 Yɛloo ƃalaa lɛ wɛlɛni kɛɛ‐zɔ ba ta zu, toku ge zei ga é teveni wulu de wɔ. A wɛlɛ! Ɛ́ lɛ dɛ faa ta ɣɛɛni ɔ́ kulo‐ɣɛɛ wo ga é za su. 16 Na ma gà kɛ te kpooʋe gè ƃe ba é li.” [ 17 Ƃɔvɛlaale é ɣɛni ga báa ʋaa ga é ƃe pilisine ɣila ba te ʋaa ma teve‐maazu wui zu.] 18 Kɛ̀ numaitiɛ ɣaazɔ te ƃɔni su tiɛ loba tiɛ ɣɛ tea, “Zunui nii vaa! Ƃe Balaaba va gé vɛ.” 19 Tɔwɔ Balaaba ɣɛni ga zunui te pilini kpidi vɛlɛ wu ŋapi‐wɔɔ ʋaa zu gɔmɛtii wɔ nii maʋaa lɔɔ zeini Yɛlusulɛɛ lai zu é vɛɛ nu‐vaa ʋaa va. 20 Paila ƃɔɛni wɔnɔ numaitiɛ wɔ yíɛ wõi ɣɛ ga é ƃe Ziizɛ va. 21 Kɛ̀ te lobani tiɛ ɣɛ tea, “Kpako! Kpako gului ma!” 22 Paila é kpɔɛa sava kelei ɣɛɛni te wɔ yíɛ ɣɛ tea, “Zɛƃɛ ʋaa zu? Faa yowũ zɛƃɛ ɣa é kɛɛ? Gɛ̀ dɛ faa yowũ vɛtɛni ba ɔ́ kulo‐ɣɛɛ wo ga é za su. Na ma gà kpooʋezu gè ƃe ba,” 23 Kɛ̀ te ɣaazu ɣiliai ɣɛ ma tiɛ bo ga woo wala ga maa nɛɛvɛ te kpako gului ma. Te woi wɔ daa‐zɔ ge woni sa. 24 Na ma Paila boni sa ga Ziizɛ za, kɛɛ ʋaa ma nii te boga é ʋa bu te ya. 25 Zunui nii sa te pilini kpidi vɛlɛ wu ŋapi‐wɔɔ ʋai zu gɔmɛtii wɔ ta nu‐vaa ʋai, é ƃeni na va é li. Na ɣa ga nii numaitiɛ te maa ʋelini ga é ƃe ba te vɛ. É Ziizɛ wɔ zee la sa te ya ga nii é ga te yii‐mai nà ɣɛɛ la. Te Ziizɛ ƃakoni gului ma 26 Tei sa te ɣɛni liizu ga Ziizɛ, te zunu ta zoni daa ga Saimɔ é ga Saalĩi lai zu nu. É ziɣini kpalagi zu yíɛ lɛ taa zu. Te pɛɛ‐pulu wului laani kɔma ga é siɣi é vile da Ziizɛ wulu. 27 Kpɔ kpakpa wala vileni Ziizɛ wulu é vɛɛ ŋazaitiɛ va te ɣɛni wɔlɔzu zii‐zuuli yiɛ wo ga tiɛ. 28 Kɛ̀ Ziizɛ ɣaa woteni te ma é ɣɛ te ma, “Yɛlusulɛɛ ŋaza leaitiɛ, a mɛ lɛ kpee loo màʋaa ma. Kɛ̀ a kpee loo wa ƃɔɔ ʋaa ma ta wo leaitiɛ. 29 Ƃɔvɛlaale siɛgi ɣa vaazu ga tiɛ ɣɛ tea, ‘Tuuyiɛ ɣa kubu‐ʋɔɔ ŋazaitiɛ ma, niitiɛ tɛ lɛ wɔlɔ‐wɔlɔ duu ɣaani te ga ŋazaitiɛ duu lɛ wɔlɔ‐wɔlɔ ŋini ƃoaleni te va!’ 30 Tɔwɔ ta sa ta vɛɛ ga ɣɛɛ gizi gwalaitiɛ ma, ‘A loo gé ma,’ tiɛ ɣɛ gizi koloitiɛ ma, ‘A vɛɛ gé maazu.’ 31 Su‐wulo‐zu ɣa ga ta na nii ɣɛɛzu siɛgi zu gului la ga mawũdu, ani a ʋɔɔ na sa zɛƃɛ ɣa a ɣɛ?” 32 Numaa felegɔ te ɣɛni wɔnɔ na te ga faa‐ŋala‐ŋala‐kɛɛ vea. Natiɛ te vɛɛni Ziizɛ va te li ga tiɛ ga te te vaa. 33 Tei sa te vaani ŋadavɛ vɛ ná laa ɣɛ ga wũ fooyo ŋada laavɛ, ná ɣa te kpakoni na pɛɛ‐pulu wulu likpii ma é vɛɛ faa‐ŋala‐ŋala‐kɛɛ veaitiɛ va. Gila ge ɣɛni ga Ziizɛ yee za‐su vele, gilagi wɔ ge ga kɔ́wɔ yee‐su vele. 34 Ziizɛ ɣɛni tea, “Kèea, te zu ʋaa yɛ, ƃɔvɛlaale nii te kɛɛzu tɛ lɛ kwɛ̃ni.” Te faa laalii ɣɛɛni ga kpɔzɔ‐loo ʋaa ɣavele kɛɛ ʋaa ma te Ziizɛ na seɣei ɣaa wɛɛ. 35 Numaitiɛ te loni ná woba tiɛ ná maa ƃɛ. Tɔwɔ maazu‐ʋaa‐wo‐bo beaitiɛ te ɣɛni ŋɛɛ‐wulo‐su woo wosu ma tiɛ ɣɛ tea, “É ɣɛni zɔitiɛ valozu. Ƃe ba é ƃɔɔ valo, ani towa é ga nui Gala ge yee ƃadoga ba ga masa nii é kuloa su tɔ ƃɔɔ!” 36 Sɔdasiitiɛ ta ƃalaa te ŋɛɛ wuloni su te va pɔ́ ga dɔɔ ƃoda‐ƃoda. 37 Te ɣɛni ma, “Ani yà ɣa è ga Dusiitiɛ ta masagi, ƃɔɔ vloa na!” 38 Kɔlɔ wonɛi ɣɛ wɔnɔ wũ maazuvɛ su woi ga “Nii ɣa é ga Dusiitiɛ ta masagi.” 39 Faa‐ŋala‐ŋala‐kɛɛ veaitiɛ ta tiɛni te ɣɛni zɛlɛni gului ma te ɣila ge laa loni ba yíɛ ɣɛ ma,“? Yà lei ɔ̀ ɣɛ ga nui Gala zee ƃakogɛi ba ga masagi? Ƃɔɔ wulo na fai zu è gé wulo su!” 40 Kɛ̀ faa‐ŋala‐ŋala‐kɛɛ nui zɔi yii ɣaa wãlani bɔi ma é ɣɛ ma,“? Ɛ̀ lɛ luozu Gala ba, tei sa da niitiɛ faa zii ɣilagi vɛi de va? 41 Da dɛi tɔ pele ma ga fai nii ɣɛ ga diɛ, toku ge zei ga de ɣɛɛ‐zɔgi ɣa de wulozu ná zu nu ma. Kɛ̀ zunui nii lɛ faa yowũ ta nɛpɛ kɛɛni.” 42 É ɣɛni sa Ziizɛ ma, “Ziizɛ, yà vaa na yà ɣalaso gaa‐ƃai zu, ɣi zɛ sù.” 43 Ziizɛ ɣɛ ma, “Gè bo yìɛ ga gaama, da ya da ɣɛ za Gala ta.” Ziizɛ zaa ʋai 44 É ɣɛni sa ga folo gaa‐lɔ‐ga laa yɔɔzu. Kpidi wɔ ge vɛɛni zui ɣaazɔ maazu é yɛsu é ziiti kpɔkɔ ʋolo ɣaa‐ƃaa‐ƃaa ma. 45 Folo lɛ ŋɛni toozu. Na ɣa ɣɛɛ na Gala‐feli wɔta walai wu zeɣei velini su fele. 46 Ziizɛ boni ƃɔɔ sa ga woo wala yíɛ ɣɛ tea, “Kèea, gè yɛʋui laa wona boga yìɛ!” Tei sa é nii woni, é yɛʋu ɣaa‐ƃelagi lɛɛni é too. 47 Tei sɔdasi‐wũ‐gila‐maazu nui wɛlɛni faitiɛ va te ɣɛɛni, é Gala daa maa lɛɛni é ɣɛ tea, “Ƃɔɔƃɔɔ su zunui nii ɣɛɛ‐zɔ nɛpɛ gɛ lɛ ŋɛni fai zu!” 48 Nu ƃulu kpakpa walaitiɛ te ɣaa lɛɛni ba ga te wɛlɛ na va, tei te wɛlɛni faitiɛ va te ɣɛɛni, te galeni ma tiɛ li ta vɛlɛitiɛ wu te yee vɛi te yii la. 49 Ziizɛ na gaazu‐wɛ̃ɛgitiɛ ɣaazɔ vɛɛ ŋazaitiɛ va te vileni pulu ta tiɛni te ziɣi Geealali te loni ƃɔɔ woozala te wɛlɛ fai niitiɛ va. Ziizɛ loowu fai 50 Zunu ɣila ge ɣɛni na daa ga Zoosɛ kuloai Dusi lai nii zu daa ɣɛ ga Alematia. É ɣɛni ga faa‐wo‐bo kpɔgi zu nui ta é ga nu vagɔ é ga tele‐bo tuo‐wo nu. 51 Zée lɛ ŋɛni nii zu faa‐wo bo kpɔgi zu veaitiɛ te ɣɛni pulu é vɛɛ te ɣɛɛ ʋaitiɛ va. Gáazu ɣɛni Gala na masadai luo. 52 Zunui nii liini Paila wɔ é feli Ziizɛ mawomai ma. 53 É kuloni sa gului ma é maa ƃiti ga gbaza é da kwɔti ɣaba yeɣei nii zu teveai ɣɛ ga pɔlɔ. É ɣɛni ga kaba yeɣei nii tɛ lɛ ŋɛni dɛ nu laani su. 54 É ɣɛni ga Dɔwɔ Wala ʋolo. Tɔwɔ doowo foloi lɔɔ ɣɛni sa zeizu. 55 Ŋazai niitiɛ te vɛɛni Ziizɛ va te ziɣi Geealali, te vileni Zoosɛ wulu te wɛlɛ kabai va te wɛlɛ wɔnɔ na va ga velei te Ziizɛ mawomai laani la kwɔti yeɣei zu. 56 Ŋazaitiɛ ƃɔɔ te liini sa te gulu yiɛ wũ‐nɛɛ‐nɛɛ maʋaa ɣavele ƃɛtɛ é vɛɛ gulo ƃadi wũ‐nɛɛ‐nɛɛ ba. Tei doowo foloi ziitini, te loowoni ga velei Gala na tɔgi boga la. |
Loma New Testament © British and Foreign Bible Society, 1971.
Bible Society in Liberia